Программа передач LRT Plus HD

Informacinio karo prieš Lietuvą ir demokratines vertybes akivaizdoje Lietuvos nacionalinis transliuotojas pateikia dar vieną alternatyvą ieškantiems objektyvios informacijos rusų kalba. Portale LRT.lt nuo šiol galima matyti vokiečių kanalo "Deutsche Welle" rusų kalba rengiamas žinias.

"Dabar pasaulyje" rusų kalba yra jungtinis Laisvosios Europos radijo bei Amerikos balso projektas, vykdomas kartu su viešaisiais bei privačiaisiais transliuotojais bei interneto portalais Baltijos šalyse, Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje. Kasdien pristatomas 30 minučių naujienų, interviu bei politinės satyros junginys siekia suteikti realių žinių apie vietinius įvykius.

Laidų ciklas (Pra)rasta karta – kelionė laiku į sovietmečio Lietuvą: mitai, anekdotai ir reiškiniai. Dabartiniam jaunam žmogui sunkiai suprantamas Lietuvos gyvenimas Sovietų Sąjungoje laikotarpiu pagardinamas be galo vertinga archyvine medžiaga, nukeliančia į tų laikų aktualijas. Laida supažindina su sovietinio žmogaus džiaugsmais ir šiandien sunkiai suvokiamomis godomis.

Aktualijų laida, kurią veda Rasa Tapinienė ir Deividas Jursevičius.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Architektūros ir dizaino žurnalas, skirtas pristatyti urbanistinę ir regioninę architektūrą ir jos objektus. Parodyti dizaino ir interjerų įdomiuosius pavyzdžius, naujienas, atkurtus istorinius objektus. Formuoti interjerų estetikos ir stilistikos nuovokas ir ugdyti estetines vertybes. Pristatyti architektus, dizainerius ir jų kūrybinius darbus. Laidos moto – apie mus ir namus – leidžia suprasti, jog laida skiriama visiems, besidomintiems savo gyvenama aplinka. Laidoje rodomi rimti dalykai, bet apie juos kalbama lengvai ir linksmai.

Pasak laidos prodiuserio H. Mackevičiaus, Lietuvoje tikru politiku galima vadintis dviem atvejais: arba kažkaip atsitiktinai, netyčia ar per klaidą tampi ministru, arba kai Dviračio žiniose atsiranda tavo antrininkas. Beje, antrasis variantas yra daug ilgaamžiškesnis. Tačiau ir daug sunkiau pasiekiamas. H. Mackevičius: Laida Dviračio žinios yra itin plataus profilio. Ji domisi ne tik tuo, kas vyksta Seime, prezidentūroje ar prie Lietuvos geležinkelių. Parodijų ir pašmaikštavimų neišvengs ir šou verslas, sporto pasaulis, poezijos festivaliai bei skulptorių bienalės Lukiškių aikštėje. Kitaip sakant, Dviračio žinių laidoje bus visko. Nebus tik patyčių, nes šitoje srityje neįveikiami yra kai kurių politikų įrašai Facebooko paskyrose.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodys antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Moderni ir pozityvi laida (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės didžiausios tautinės bendruomenės aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiainčiu medijų pasauliu. Šiame sezone pristatysime ne tik Lietuvos lenkų bendruomenės ryškius atstovus, bet ir lietuvius, kuriuos sieja ypatingas ryšys su Lenkija, jos kultūra ir kalba. Kursime teimines laidas, skirsime dėmėsio reiškiniams ir įvykiams, kurie vienija lietuvių ir lenkų kultūras, aptarsime ir politines aktualijas. Pasakosime apie įvairių sričių mokslininkus, sportininkus ir menininkus, lenkus, kuriančius Vilniuje, Lietuvos kultūrai nusipelniusius lenkų kilmės asmenis.

Triuškinantys LRT viktorinos "Auksinis protas" TV reitingai įtikino, kad intelektinis žaidimas Lietuvoje irgi gali būti pramoga. Protų kovas mėgstantiems žiūrovams nacionalinis transliuotojas jau trečiąjį sezoną siūlo dar vieną projektą – "Kas ir kodėl". Šį sezoną laidą vesti patikėta Dariui Jurgelevičiui, perėmusiam estafetę iš humoristo Pauliaus Ambrazevičiaus. Darius – tikra radijo legenda, prieš daugelį metų vedęs kultinę laidą "Miklusis pirštas" pirmojoje komercinėje Lietuvos radijo stotyje. Kasdien transliuojamoje laidoje nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dalyvauja po 4 žaidėjus, o penktadienį eteryje kaunasi kiekvienos dienos laimėtojai, besirungiantys dėl galimybės patekti į finalą.

Kodėl sovietinė valdžia manė, kad kolorado vabalai kolūkiuose – tai vakarų valstybių priešiškas išpuolis? Kaip sovietiniai pasieniečiai apšaudė Palangoje atostogaujančius vaikus? Kas buvo pirmasis žinomas gydytojas Lietuvos istorijoje? Kaip lietuviai gynė Kremlių nuo totorių? Naujame sezone "Istorijos detektyvų" gerbėjus pasitiks nauja rubrika – garsių Lietuvos žmonių protėvių istorijos. Kas buvo jų seneliai, proseneliai? Su kokiais praeityje garsiais žmonėmis jie giminiavosi? Kokiuose visai Lietuvai svarbiuose įvykiuose dalyvavo? Antra naujovė – atskleisime profesijų Lietuvoje istorijas. Ar žinote, ką galime laikyti pirmuoju žinomu gydytoju Lietuvos istorijoje? Kokia buvo mokytojų, verslininkų istorija Lietuvoje.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Programoje pasakojamos baltarusių gyvenimo istorijos, rodoma, ką jie veikia ir kaip jaučiasi Lietuvoje. Daugelis baltarusių buvo priversti palikti savo šalį ir persikelti gyventi į skirtingas šalis. Kiekvienas turi savo istoriją ir savo mintis ateičiai. Kažkas jau sukūrė savo verslą ir aktyviai jį plėtoja, kažkas organizuoja kultūrinį gyvenimą savo tautiečiams ir kitų šalių piliečiams.

Projekto tikslas – ne tik apžvelgti istorinę modernizmo architektūrą ar interjerus, bet ir į filmavimo aikštelę pasikviesti miesto gyventojų. Pasirinkta teritorija aptveriama "stop juosta", tai reiškia, kad šioje vietoje bus prašoma dėmesio. Aptvertoje vietoje vyks pokalbis su kviestiniu svečiu apie pasirinktos vietos architektūrą, istoriją bei su ta vieta susijusias istorijas ar reiškinius.

Laida Perspektyva atskleidžia įvairialypę fotografijos panoramą ir jos įtaką šiuolaikiniam žmogui. Kas yra geras kadras? Kur slypi fotografijos galia? O gal šiandien vaizdų gausoje fotografijai vis sunkiau atkreipti dėmesį ir veikti žiūrovą.

"Pasivaikščiojimai" yra autorinė pokalbių laida, pakeitusi Lietuvos pokalbių laidų peizažą ir padariusi reikšmingą įtaką žanro vystymui. Lietuvos kultūros, mokslo, sporto ir visuomenės figūrų portretų galerija. Laida pastaruoju metu aktyviai eina ir į tarptautinių pokalbių sritį bei jaunimo turinį ir auditoriją. Laidos pagrindu "Alma Litera" leidykla 2013 metais išleido "Pasivaikščiojimų" knygą. 2023 pavasarį pasirodys antroji knyga. "Pasivaikščiojimai" visada buvo nekonformistinis ir atviras pokalbių šou, į kurį patekti laikoma prestižo reikalu.

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą, siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę.

Šis trijų dalių dokumentinis ciklas skirtas žinomiausios Vokietijos meno, architektūros ir dizaino Bauhauzo mokyklos šimtmečiui. Jo kūrėjai keliavo po visą pasaulį, bendraudami su architektais, miestų planuotojais, dizaineriais, menininkais ir svajotojais, pasakojančiais, kaip ši garsi Vokietijos mokykla bei prieš šimtą metų joje padėti dizaino pagrindai daro įtaką mūsų gyvenimams iki pat šių dienų.

Serialo siužetas paremtas bestseleriu tapusiais Jennifer Worth memuarais. Ji dirbo Šventojo Jono anglikonų religinės bendruomenės namuose, kurių pagrindinė veikla – akušerija. Seriale vaizduojamas seserų iš Londono skurdžiausio Ist Endo rajono kasdienis gyvenimas. Istorija prasideda pasakojimu apie dvidešimt dvejų metų Dženi, ką tik įgijusią akušerės kvalifikaciją. Mergina 1957 metais palieka šeimos namus ir tampa akušere varganame miesto rajone. Dirbdama kartu su vienuolėmis ir kvalifikuotomis slaugytojomis, ji patiria sunkias gyvenimo sąlygas, mato motinų, kuriomis atvyko rūpintis, drąsą ir gerumą. Jauną akušerę maloniai priima vienuolės, ji susidraugauja su kitomis akušerėmis – linksmuole Triksi, švelniąja Sintija ir naujoke, kilusia iš turtingos šeimos Čumi. Vietos bendruomenės gyvenimą stebime jaunų slaugytojų, dviračiais važiuojančių pas pacientus, akimis. Nors pasaulis, kuriame atsidūrė Dženi, visai kitoks nei jai įprastas, mergina greitai pasineria į gimties, mirties, romanų ir intrigų sūkurį bendruomenėje, kurią mokosi pamilti. Dirbdama kartu su kitomis akušerėmis vienuolėmis, Dženi mato sunkias pacientų gyvenimo sąlygas, bet ir atranda jų nepaprastą stiprybę. Ji pamažu įsilieja į vietos gyventojų kasdienybę, kurioje netrūksta romantikos ir paslapčių. Pirmojo sezono veiksmas prasideda 1957 m. pradžioje, kai Didžiojoje Britanijoje kyla kūdikių bumas, o Ist Endą vargina skurdas. Seriale nagrinėjamos tokios temos, kaip tuberkuliozės epidemija, sergančių ligonių priežiūra, akušerija kalėjimo sąlygomis, smurtas šeimoje, rasinės santuokos, moterų lytinių organų žalojimas ir abortai. BAFTA apdovanojimai atiteko pirmųjų serijų režisierei Philippai Lowthorpe bei už geriausią grimą. Dar pelnytos 3 BAFTA nominacijos. 2013 m. Nacionalinį britų televizijos apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį dramoje pelnė aktorė Miranda Hart, 2017 metais ši premija įteikta kaip geriausiam draminiam serialui. Iš viso 17 televizijos apdovanojimų ir 20 nominacijų.

Apie tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje ir visame pasaulyje kiekvieną darbo dieną nuo 14 val. iki 16. 30 val. informuoja aktualijų laida "Laba diena, Lietuva! ". LRT TELEVIZIJOS naujienų tarnyba turi plačiausią korespondentų tinklą visoje šalyje, todėl operatyviai gali informuoti iš kone bet kurios Lietuvos vietos. Pasitelkę naujausias transliavimo technologijas mūsų žurnalistai nuolat dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ten, kur vyksta tai, apie ką pasaulio naujienų laidos praneša pirmiausia. Ten, kur kur sprendžiami visai pasaulio bendruomenei aktualūs politiniai, ekonominiai, kultūriniai klausimai. Tačiau popietės metas per LRT TELEVIZIJĄ skirtas ne tik žinioms iš neramaus pasaulio. Čia ir naujausia teisinė informacija, medicinos, kultūros naujienos, neakivaizdžios kelionės po išskirtines pasaulio vietas ar patyrusio virtuvės šefo pasiūlyta idėja vakarienei.

Programos ašis – žmonės, kurie savo idėjomis, mąstymu, darbais prisideda prie valstybės gerbūvio, yra gerbiami savo bendruomenėse, įkvepia veikti kitus. Laidos herojai – mažai arba visai nežinomi regionuose gyvenantys žmonės. Kodėl taip? Todėl, kad Lietuvoje yra labai daug iki šiol neatrastų, bet dėmesio vertų žmonių. Todėl, kad žmonės regionuose gyvena labai skirtingai – nevienodos jų kasdienio gyvenimo sąlygos, veikla, jausena, požiūris į valstybę.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną skelbiami akcijos "Metų knygos rinkimai 2023" nugalėtojai.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryjeNauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Maksi ir Virginija, dokumentinio kino kūrėjų pora, susipažino, kai Maksi iš Italijos atvyko į Vilniaus kino festivalį pristatyti debutinio mokumentikos žanro filmo apie išgalvotą pandemiją. Praėjus aštuoneriems metams po pažinties, pora nusprendė susituokti, tačiau tuomet susidūrė su tikra pandemija ir pasaulis pradėjo panašėti į vaizdus iš filmo.

Programa apie visada jaunus ir energingus meluojančių pasų savininkus. Tuos, kurie nekreipia dėmesio į sidabro spalvos plaukus ir nesiruošia sustoti: dirba, kuria, keliauja, mokosi. Kiekvienoje laidoje – du pasakojimai apie žavius meluojančių pasų savininkus ir pokalbis su svečiu.

Kodėl sovietinė valdžia manė, kad kolorado vabalai kolūkiuose – tai vakarų valstybių priešiškas išpuolis? Kaip sovietiniai pasieniečiai apšaudė Palangoje atostogaujančius vaikus? Kas buvo pirmasis žinomas gydytojas Lietuvos istorijoje? Kaip lietuviai gynė Kremlių nuo totorių? Naujame sezone "Istorijos detektyvų" gerbėjus pasitiks nauja rubrika – garsių Lietuvos žmonių protėvių istorijos. Kas buvo jų seneliai, proseneliai? Su kokiais praeityje garsiais žmonėmis jie giminiavosi? Kokiuose visai Lietuvai svarbiuose įvykiuose dalyvavo? Antra naujovė – atskleisime profesijų Lietuvoje istorijas. Ar žinote, ką galime laikyti pirmuoju žinomu gydytoju Lietuvos istorijoje? Kokia buvo mokytojų, verslininkų istorija Lietuvoje.